Deja, bet kaip ir visi gyvi organizmai, žuvys taip pat serga… Žuvys yra veikiamos daugelio patogenų (virusų, bakterijų, parazitų, grybelių, dumblių), nepalankių aplinkos (vandens fizinių ir biocheminių parametrų svyravimai, tarša) ir laikymo (žuvų tankis, biomasė, šėrimas ir t. t.) sąlygų. Enciklopedijos ,,Britannica“ duomenimis, šiuo metu pasaulyje žinoma 34 000 žuvų rūšių. Globalios informacinės sistemos ,,FishBase“ duomenimis – 33 000 žuvų rūšių. Žymaus Lietuvos ichtiologo Juozo Virbicko ir kolegų sudarytame ,,Žuvų pavadinimų žodyne“ (2005 m.) nurodoma, kad ,,Pasaulio vandenyse gyvena apie 25 tūkstančius rūšių žuvų…“
Žuvų rūšių įvairovė lemia, kad žuvų patogenų (ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų, parazitų, grybelių) ir jų sukeliamų ligų yra labai daug.Taip pat nereikia pamiršti ir ne biologinės kilmės ligų sukėlėjų bei priežasčių.
Pažymėtina, kad žuvų ligų vystymesi ir plitime didelę įtaką turi taip vadinami ,,tarpiniai šeimininkai“ – kiti vandens gyventojai (vėžiagyviai, moliuskai, ruoniai ir t. t.), žuvilesiai paukščiai, žuvimi mintantys sausumos gyvūnai ir kai kuriais atvejais – kaip tarpinis ar galutinis šeimininkas – žmogus. Laimei zoonozių (ligų ir/ar infekcijų, kurios nuo žuvų tiesiogiai ar netiesiogiai perduodamos žmonėms) yra ne tiek jau daug (pvz. anisakiazė, kapiliariazė, klonorchozė, difilobotriazė, opistorchozė ir kt.) ir bent jau Lietuvoje susirgimo jomis rizika yra sąlyginai nedidelė. Kita vertus, nemažai bakterijų, kurias būtų galima laikyti zoonozių sukėlėjais, yra fakultatyvūs patogenai, turintys aplinkos nišą, ir dažnai neįmanoma atskirti įprastų infekcijų ir griežtų zoonozių.
Pažymėtina žuvų patogenų ypatybė yra ta, kad nėra vieno patogeno, kuris būtų pavojingas visoms žuvų rūšims. T. y. yra patogenai, kurie pavojingi kelioms žuvų rūšims, sistematiškai priklausančioms vienam būriui, pvz. tik lašišažuvėms (lot. Salmoniformes) arba tik karpžuvėms (lot. Cypriniformes), kurie veikia tik tam tikrų žuvų rūšis, o šalia, viename vandens telkinyje gyvenančioms kitų rūšių žuvims, neturi jokios tiesioginės įtakos.
Mokslinių tyrimų duomenims, akvakultūroje (žuvų auginimas dirbtinėmis sąlygomis) nustatomų infekcinių žuvų ligų sukėlėjų pasiskirstymas atitinkamuose mikrobiomuose (organizme ar jo dalyje gyvenančių mikroorganizmų visuma) yra sekantis: bakterijos – 54,9 %; virusai – 22,6 %; parazitai – 19,4 %; grybeliai – 3,1 %.
Ne visi žuvų patogenai yra vienodai pavojingi ir sukelia vienodo sunkumo pasekmes.
Kaip ir žmonių medicinoje ar veterinarijoje, pavojingiausiais žuvų ligų sukėlėjais laikomi virusai.
Mūsų veiklos tikslas – pasidalinti patirtimi ir žiniomis, kurios padėtų užtikrinti Jūsų žuvų sveikatos ir gerovės reikalavimus.